2023.02.09
Pasaulis juda per greitai, tad norisi įjungti lėtesnę pavarą. Tu teisiniesi, kad tavo ambicijos didelės, karjera ir projektai nelaukia, o nuo šeimos atsakomybių negali pabėgti. Tai kurgi ieškoti lėtesnės pavaros?
Mentorė Loreta Pivoriūnaitė sako, kad iš esmės problema – tai ne laikas (kiekybė), kurį stengiamės valdyti, o emocijos (kokybė) – jos sprendžia mūsų gyvenimo laimę šiame gyvenimo greitkelyje.
„Manau, kad mes trokštame dėmesio sau, – sako Loreta, – manau, kad problema ne kiek greitai važiuojame greitkeliu, bet ar tikrai į tą pusę. Reikalinga minčių dėlionė paleidimui viso to, prie ko esame prisirišę, kas mums netarnauja, nes kai paleidžiame ne savo dalykus, jaučiamės laisvesni ir laimingesni.“
Asmeninio tobulėjimo srityje Loreta yra virš 14 metų. O tai reiškia seminarai, retreat’ai, stovyklos, žygiai ir visokios jų formos tam, kad pažintų save, rastų save iš naujo ir kitiems padėtų padaryti tą patį. Loreta keitė net gyvenamąsias vietas, kad pabėgtų nuo savęs ir kaip vienas atlikėjas dainuoja „kad save prarytų ir išvemtų“.
Loreta puikiai pažįsta tą vietą, kur emocinė energija nuteka ne ten, kur norisi. Tai taškas, kai po eilinio pagerėjimo, paaugimo, šviesos akyse, kyla klausimas, o kaip toliau ir ar tikrai taip toliau. Ateina laikas ir etapas gyvenime save ne su kažkuo lyginti, o ieškoti darnos, ne verstis per galvą, o leisti sau vesti save į subtilesnį savęs pajautimą.
Loreta suprato, o kaip būtų gerai knyga, kurioje būtų sudėti būdai saviugdai ir refleksija, tam, kad galėtume giliau prieiti prie savęs. Gyvenime tau juk reikia 4 palaikymo ir tobulėjimo pamatų: trenerio, draugo, mentoriaus ir „cheer leader’io”.
Tad gimė knyga „The silent coach” kaip viena iš statybinių medžiagų tvirtam asmeniniam pamatui. „Vietoje to, kad perskaitytum 100 savipagalbos (self-help) knygų, gali į rankas paimti „The silent coach”, – sako Loreta.
Tie, kurie jau spėjo perskaityti šią knygą, dalinasi, kad tai – turtingas pritaikomų praktikų vadovas:
Loreta dalinasi, kad knygoje sutalpino išjaustus ir ištestuotus su klientais saviugdos būdus ir technikas. Taip pat knygoje didelę dalį užima mokymų planas tiems, kas vis tik išdrįstų pravesti mokymų sesiją ar užsiėmimą savo draugams, komandai be išankstinio kokio train the trainer kurso. Loretai svarbu, kad skaitytojas pats per save „prakoštų“ techniką, o turint savo patirtį toliau galėtų dalintis su kitais, jei nori ir jaučia, kad gali.
Knygoje yra užkoduoti refleksijos žingsniai – daryti, reflektuoti, vėl daryti, mokyti. Tiesa, tuo atveju, jei tinka, patinka ir veikia. Taip pat knygoje yra nurodyti šaltiniai, kur galima toliau semtis žinių ir praktikuotis. Skaitytojas pats atsirinks tai, ko jam labiausiai reikia, nes kiekvienas skyrius, tai naujas etapas asmeninio augimo kelyje.
Dabar Loretos knyga, gimusi Indonezijoje, išleista Lenkijoje, yra parduodama Lietuvoje. Įsigijimui ją rasi čia.
Loreta džiaugiasi, kad mentorystė buvo vienas svarbiausių knygos rašymo ir išleidimo proceso sėkmės faktorių: „Prisipažįstu, kad dirbau aštuonis mėnesius su mentoriumi kiekvieną savaitę, tikslingai, atkakliai ir tomis akimirkomis, kai nebūdavo jėgų. Esu labai laiminga ir apdovanota, kad turėjau mentorių, kuris man padėjo. Mentorystė įgyvendinimui savo asmeninio ar profesinio tikslo yra ypatingai reikalinga.“
Neringa Sendriūtė