Streso eksperto mąstysena. Kaip atrasti nusiraminimą audroje?

Tam, kad jis galėtų padėti kitiems susidoroti su emociniais iššūkiais, jam pačiam reikėjo laimėti kovą su savo vidiniais sunkumais.

Šiandien Simonas Niedvaras nešioja ne tik idialogue mentoriaus vardą, bet ir streso instruktoriaus rolę, o giliau į streso supratimo ir streso apdorojimo temą mus paskatino nerti ir naujoji Simono knyga „Streso eksperto mąstysena. Kaip atrasti nusiraminimą audroje?”

Šiame straipsnyje Simonas dalijasi savo asmeninėmis akistatomis su stresu ir praktinėmis įžvalgomis kaip sau leisti jausti ir jaučiant veikti.

Nerimastingumas lydi iki šiol 

„Kiek save pamenu, nuolatos kovojau. Kovojau ne tiek su išore, kiek su kažkuo savo viduje. Tas kažkas buvo labai skausmingas ir keldavo daug įtampos. Nerimastingumas buvo ir iki šiol yra nuolatinis mano palydovas. 

Visgi dabar greta nerimastingumo išugdžiau toleranciją stresui ir tai sukelia ženkliai mažiau emocinės kančios ir… streso”, – atvirauja streso instruktorius.

Tai – kūno atsakas į psichinį spaudimą

„Mentalhealth.org.uk“ streso apibūdinimą pateikia paprastai: tai yra kūno atsakas į psichinį spaudimą. 

Simonas priduria, kad „emocinis stresas yra psichikos negebėjimas „suprocesinti“ išorinių arba vidinių dirgiklių. Kaip pavyzdys galėtų būti per didelis kiekis užduočių vienu metu. Tuomet kyla emocinė įtampa galbūt dėl baimės neatlikti, galbūt dėl pykčio, kad priskirta tiek daug. Šis veiksnys vadinamas stresu dėl per didelio kognityvinio (darbo) krūvio.“ 

Nekovoti su baime ir leisti jai būti

Pasak Simono, nusiraminimas stresinėse situacijose nėra tipiškas nusiraminimas. Nusiraminimą šiuo atveju teikia mąstysena. 

„Stresą mokantis apdoroti žmogus nesipriešina ir nekovoja ten, kur jis negali padaryti pokyčio. Jis kreipia savo fokusą ten, kur gali daryti įtaką bei pokytį ir tai jį nuramina. 

Pavyzdys galėtų būti mano kelionė į Azorus, nes ten atlikome nusileidimus virvėmis nuo krioklių, kurie siekė 100 metrų aukštį, nepaisant to, kad mane iki šiolei paralyžiuoja aukščio baimė. 

Visgi, leidžiantis nuo krioklių aš nekovojau su savo baime ir leidau jai būti. Kreipiau savo dėmesį į tai, kaip leisti virvę per leidimo įtaisą (ten kur galėjau daryti įtaką). Ir nors susikaupimo / įtampos buvo labai daug, visgi fokusas man suteikė kontrolės ir ramybės jausmą. 

Taigi man nusiraminimas audroje yra susifokusavimas emocinėje audroje”, – pasakoja knygos autorius.

Žmonės linkę vengti akistatos su stresu

Simonas pastebi, kad pirmiausia žmonės linkę vengti pačio streso sukėlėjo. Jei to padaryti nepavyksta, jie naudojasi kitomis taktikomis. 

„Kadangi kopiu į kalnus, kalnai galėtų būti labai gera iliustracija. Pavyzdžiui, naujokai, kurie kopia su manimi, vos tik pajutę kalnų pasipriešinimą / sunkumą pradeda užkandžiauti. Tai jiems padeda nusiraminti. Arba žmonės pradeda galvoti kaip jie baigs žygį ir galės daryti kažką malonaus. Tai vadinama perkėlimu. 

Taip pat ieškoma pateisinimų, kodėl negaliu kopti į kalną, o tai padeda nuraminti sąžinę  / savivertę. Pradedami kaltinti kalnai, mat šie pilni akmenų, nepatogūs, vėjuoti, saulėti ir t.t.. Tai vadinama projekcija”, – dažniausiai pasitaikančiomis reakcijomis į stresą dalijasi S. Niedvaras.

Emocijų slopinimas ateina su pasekmėmis

Streso instruktorius išskiria dvi pagrindines pasekmes, kurios kyla slopinant emocijas. 

„Vengdamas emocijų sukeliamo streso žmogus apriboja savo gyvenimą, apvagia save nuo galimų reikšmingų patirčių. Pavyzdys galėtų būti sprendimas neiti bendrauti su kitais žmonėmis, nes tai kažkada sukėlė stresą,“ – paaiškina jis. 

Kita pasekmė – psichosomatinės ligos, tokios kaip nemiga, skrandžio sutrikimai, migrena, lytinių organų funkcijos sutrikimai, padidėjęs kraujo spaudimas ir daugelis kitų nesuvokiamų besimptomių sutrikimų. Šios ligos atsiranda, kai kūnas ir psichika nesusiderina tarpusavyje.

Apdirbti streso emociją mažiausiai žalingu būdu

Visgi, priimti savo emocijas nėra lengva užduotis. „Aklas susidūrimas su labai sudėtingomis emocijomis gali sutraumuoti psichiką. O jei tai dar ir pasikartojantis traumavimas, gali išsivystyti įvairių nerimo sutrikimų: generalizuotas nerimas, kompleksinis potrauminis sindromas, lėtinė depresija ir kiti“, – dalinasi Simonas. 

Visgi, pasak mentoriaus, naudojant įvairias taktikas bei technikas, sudėtingas emocijas galima priimti ir apdirbti mažiausiai žalingai. Tai yra jūsų požiūris, lūkestis ir santykis su emocija, kuris teikia nusiraminimą, apie kurį Simonas pasakojo, minint žygį Azoruose. 

„Emocijų vengimas yra bėgimas, o bėgimas atsineša baimės emociją, kuri pati iš savęs vargina. Toliau, konfrontacija yra pyktis, kuris taip pat pareikalauja daug psichinio resurso. Tad jeigu sugebame neeikvoti energijos bėgant ar priešinantis, kūnas ir psichika kažkiek patys nusiramina”, – dalinasi ekspertas. 

Įveikos procesas tikriausiai niekada nebus baigtinis

„Pripažinsiu, kai pradėjau praktikuoti atsiverimą savo emocijoms patyriau gėdą, prakaitavimą, kelis nerimo priepuolius, nepritapimą sociume, gan ilgai trukusį diskomfortą, sumišimą, neapibrėžtumą. 

Kasdienis emocijų stebėjimas ir klasifikavimas man padėjo išgyventi šį laikotarpį. Tai buvo kasdienė psichologinės būsenos retrospektyva, savo minčių stebėsena ir analizavimas, psichoterapeutų konsultacijos, na ir žinoma, daug literatūros skaitymo. 

Ir visgi, įveikos procesas tikriausiai niekada nebus baigtinis, juk psichika yra nuolat kintantis reiškinys”, – dalinasi S.Niedvaras. 

Kuomet pavyksta pakelti daug psichologinio krūvio

„Daugelis manęs klausia kaip pasikeitė mano gyvenimas nuo tada, kai pradėjau priimti savo emocijas vietoj jų vengimo ir tikisi atsakymo, kad aš visada ramus, na žinote, įvaldęs Zen. Tačiau aš vis dar žmogus, ne mesijas. 

Visgi sakyčiau, kad pasikeitė keli esminiai dalykai. Jau gerą dešimtmetį neturiu miego problemų, net jei patiriu stresą 9 iš 10 skalėje. Ir nors diena yra mano iššūkių arena, naktis – užtarnautas poilsis. 

Pripažinsiu, nerimas yra ir buvo mano nuolatinis palydovas, tačiau jo intensyvumas sumažėjo 95%. Nepergyvenu dėl daugelio dalykų, kurie mane anksčiau išbalansuodavo. 

Taip pat nebeturiu virškinimo sistemos sutrikimų. Galiu pakelti daug psichologinio krūvio, kas leidžia man dirbti per tris darbus, keturias / penkias veiklas ir nepatirti perdegimo,“ – streso įvaldymo privalumais dalijasi pašnekovas.

Streso eksperto mąstysenos knyga

Simonas tiki, kad jo knygos skaitytojai galės atpažinti savo iššūkius ir atrasti būdus, kaip juos spręsti. Jis planuoja išleisti seriją rašinių, kurie padės skaitytojams suprasti „Streso eksperto mąstysenos“ konceptą ir suteiks gaires, kaip jį taikyti savo gyvenime. 

„Tai nėra sudėtinga technika, visgi reikia nemažai psichinio tvirtumo, kad įprastumei tai praktikuoti“, – teigia mentorius ir knygos autorius, kuris tikisi padėti kitiems susitvarkyti su stresu ir gyventi pilnavertiškesnį gyvenimą.

P.S. Nori šią techniką pažinti iš arčiau nei spėjome apžvelgti straipsnyje? Susipažink su naująją Simono knyga „Streso eksperto mąstysena. Kaip atrasti nusiraminimą audroje?”.