2024.07.24
Pripažinkime, karjeros sėkmės istorijas dažnai idealizuojame, o profesinio pasaulio ekspertus bei vadovus aukštiname už, atrodo, įgimtus jų gebėjimus bei žinias. Visgi, nei vienas negimėme su nepriekaištingais analitiniais ar komandos darbo organizavimo įgūdžiais ir viską tenka išmokti bei praktikuoti patiems.
Ši straipsnio istorija yra puikus pavyzdys, kaip nuolatinis mokymasis, smalsumas ir gebėjimas peržengti savo komforto zoną atveria naujas karjeros galimybes bei kelią pradedančiajam specialistui į vadovo rolę.
Kalbiname mūsų mentorę ir straipsnio heroję Jurgitą Aliukonienę, tarptautinės organizacijos Tietoevry Duomenų ir Analitikos komandos vadovę, kuri savo karjeros eigoje spėjo pasedėti net keliose kėdese – mokytojos, savivaldybės skyriaus ir galiausiai tarptautinės organizacijos komandos vadovės rolėse.
J. Aliukonienė, paklausta apie savo karjeros kelią, pripažįsta, kad taip, kaip ji darbą IT srityje įsivaizdavo studijų metu, ir ką iš tiesų atrado darbo rinkoje, skyrėsi kardinaliai.
„Bandau perteikti savo ugdytiniams (mentee), kad mūsų įsivaizdavimai kaip darbas atrodys dažnai būna tik iliuzija.
Pavyzdžiui, aš maniau, kad užsidarysiu kabinete ir programuosiu viena. Visgi bedirbant greitai supratau, kad mano stiprioji pusė yra ne konkrečios kodo eilutės užrašymas, bet darbų organizavimas tam, kad kiti galėtų dirbti dideliuose projektuose.
Taigi, manau, savo stiprybes mums pažinti padeda būtent karjeros kelias, todėl reikia sau leisti daug bandyti”, – drąsina mentorė.
Pašnekovė prisimena, kad jos karjera prasidėjo gana toli nuo ten, kur yra dabar – pirmoji Jurgitos darbovietė buvo mokykloje. Ten ji dėstė informatiką vaikams su vidiniu lūkesčiu išmokti valdyti sunkiai suvaldomą paauglių auditoriją bei išlipti iš savo komforto zonos kalbant viešai.
„Pripažinsiu, mano kaip žmogaus tikslai buvo ne tik mokyti, bet ir tobulėti asmeniškai. Mokymas man buvo kaip priemonė ir tarpinė karjeros stotelė, po kurios ėmiausi antrosios avantiūros – darbo savivaldybėje.
Tuo metu darbas savivaldybės IT skyriuje iš manęs pareikalavo tapti „žmogumi orkestru”, mat buvau viena atsakinga už krūvą reikalų – nuo spausdintuvo kasečių pildymo iki IT strategijos rašymo ir pagalbos savivaldybės administracijos kolegoms suprantant, kodėl reikia vienų ar kitų IT sprendimų”, – savo karjeros iššūkius prisimena J. Aliukonienė.
Mentorė teigia, kad visur, kur dirbo, ji ėmėsi iniciatyvos ten, kur kiti bijojo jos imtis, o tai atskleidžia vieną iš sėkmingos karjeros dedamųjų dalių – priimti laikinus išbandymus ir juos matyti kaip galimybę išmokti kažko naujo.
J. Aliukonienė, paklausta kaip galiausiai perėjo į verslo sektorių, teigia, kad nuolatiniai susidūrimai su IT rangovais bei versle dirbančiais žmonėmis, kurie stebėdavosi, ką jaunas žmogus veikia biurokratiniame darbe, privertė ją patikėti, kad ji gali daugiau.
Visgi, kaip dažnai ir atsitinka darant karjeros pokyčius, Jurgitai teko sumokėti norimų pokyčių kainą.
„Savivaldybėje aš buvau tarnybos vadovė, o tai jau buvo vadovaujamoji pozicija, taigi nusprendusi pereiti į verslo sektorių aš priėmiau sprendimą vėl įžengti į žemiausią lygmenį ir pradėjau dirbti IT paslaugų palaikymo skyriuje.
Man kaip žmogui atrodė, kad aš renkuosi investuoti į save, nes pati sau pripažinau, kad dar daug ko nežinau ir pirma turiu pažinti bankinio verslo subtilybes. Tai nebuvo nepasitikėjimas, tiesiog turėjau blaivų suvokimą, kad pirma reikia suprasti kontekstą, o tada bandyti įrodyti, kad gali daugiau’, – savo karjeros kelionę pasakoja mentorė.
Jurgita teigia, kad keisdami karjerą turime nuspręsti, kiek esame pasiruošę paaukoti, ypač statuso ir finansų aspektu, o supratimas kodėl visa tai darome, padės tas „blogesnes” sąlygas priimti lengviau.
Visgi, Jurgitos kelionė IT paslaugų palaikymo skyriuje truko neilgai – po devynių mėnesių ši sėkmingai aplikavo į analitikės rolę, nes jai buvo įdomu pamatyti kaip bankinės operacijos vyksta iš vidaus bei kokia sistema organizuoja, pavyzdžiui, tarptautinius pavedimus.
„Man buvo įdomu išbandyti naujus iššūkius ir karjeros prasme eiti toliau. Kartojau sau, kad jei nebandysi, niekada nežinosi ar sugebi. Manau, kad mano karjeros sėkmei padėjo manyje niekada nesustojantis suktis vidinis varikliukas bei smalsumas.
Net ir mano vadovas, retrospektyviai žiūrint, man pripažino, kad nuo pat pirmos mano darbo dienos klientų aptarnavimo skyriuje žinojo, kad šioje pozicijoje ilgai neliksiu, nes esu proaktyvus žmogus” – teigia dabar jau duomenų ir analitikos komandos vadovės pareigas užimanti Jurgita.
Mentorė pripažįsta, kad niekada neturėjo griežto ir tikslaus karjeros plano, tiesiog visada žinojo, kad gali daugiau ir tikrai eis toliau. Be to, dirbdama didelėje organizacijoje, ji nuolat šalia savęs matė kitas roles užimančius žmones ir galėjo pasimatuoti jas sau, galvojant, kad jei mano kolega gali, tai galiu ir aš.
„Aišku, visada šalia yra abejonės, kad kažką gali daryti ar mokėti dar geriau. Tad svarbu suprasti, kad kiekvienoje srityje tu nebūsi „dievas”, tiesiog bandyk gauti grįžtamąjį ryšį ką gali daryti geriau arba ko pasimokyti.
Ir aišku, svarbu leisti savo norui nusverti baimę bei susikurti šalia aplinką, kuri tavimi tiki kartais labiau nei tu pats”, – patarimais dalinasi J. Aliukonienė.
Mentorė, apibendrindama savo karjeros kelią, teigia, kad kol sieki naujų karjeros aukštumų, turi vienokį realybės suvokimą, bet visgi, kai jų pasieki ir pasižiūri į savo kelią retrospektyviai, supranti, kad viskas buvo kur kas paprasčiau.
Jei jauti, kad Jurgitos karjeros patirtys tau yra artimos ir tavo galvoje gimė daug klausimų, kuriuos norėtumei užduoti mentorei, su ja gali susisiekti ir nemokamai trijų mėnesių mentorystei pakviesti čia.
Neringa Sendriūtė