Pašaukimo beieškant: kodėl terapija ant sofos neveikia?

„Karjeros konsultantas neateis ir nesudėlios tavo gyvenimo, tau sėdint ant sofos”, – atvirai sako Luka Lesauskaitė, kurios žodžiai priverčia stabtelėti kiekvieną, svajojantį apie aiškų karjeros kelią. 

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos ir rinkodaros vadovė kalba iš patirties – jos pačios profesinis kelias prasidėjo ne nuo patogių sprendimų, o nuo drąsių veiksmų. Iš istorikės tapusi viena ryškiausių Lietuvos komunikacijos profesionalių, ji įrodo, kad anksti atrastas pašaukimas gali tapti kompasu, vedančiu per visus gyvenimo vingius.

Šiandien Luka ne tik sėkmingai vadovauja didžiausios pasaulyje humanitarinės organizacijos komunikacijai Lietuvoje, bet ir jau trejus metus idialogue platformoje mentoriauja tiems, kurie ieško savo kelio. 

Nuo mokyklos suolo iki aiškios misijos

Lukos kelionė į savo pašaukimą prasidėjo dar mokykloje, kai ji pajuto, kad vien mokymosi ir įprastų popamokinių veiklų neužtenka. „Norėjosi daugiau prasmės ir savirealizacijos”, – pasakoja ji. 

Būtent šis vidinis poreikis ją pastūmėjo į savanorystę ir pilietinį aktyvumą, o vienuoliktoje klasėje ji jau žinojo savo misiją – dirbti vardan Lietuvos žmonių. 

„Išsikėliau tikslą tapti pagrindiniu žmogumi Lietuvoje, kuris kalba apie pilietiškumą. Tam prireikė 15 metų, bet tai įvyko”, – pasakoja Luka. 

Nors tuomet moteris dar nežinojo, kokią konkrečią formą ši misija įgaus, aiški kryptis padėjo priimti tolesnius sprendimus. Istorijos studijos, darbas valstybiniame sektoriuje, vėliau pareigos komunikacijos srityje – visos šios patirtys natūraliai jungėsi į vieną prasmingą kelią.

Aktyvus veikimas tapo raktu į savęs pažinimą

Luka pabrėžia, kad pašaukimo atradimas yra aktyvus procesas, reikalaujantis drąsos eksperimentuoti ir kartais – pradėti iš naujo. Jos pačios patirtis rodo, kad būtent per jos įsitraukimą į įvairias veiklas formavosi aiškesnis savęs supratimas. 

„Žmonės, su kuriais užaugome jaunimo organizacijose, dabar yra politikai, ministrai, įtakingi verslininkai”, – dalijasi ji, pabrėždama kaip ankstyvos savanorystės ir visuomeninės veiklos ne tik padeda atrasti save, bet ir kuria vertingą profesinį tinklą. 

Ilgalaikė vizija ir drąsa veikti

Nors mentorė savo misiją atrado anksti, kelias link jos įgyvendinimo buvo ilgas ir vedė per įvairius projektus, patirtis ir asmeninę iniciatyvą. Viena tokių – radijo laida apie pilietiškumą. 

„Radijas mane visada traukė, jame jaučiau ypatingą magiją, nors jau buvo turėjusi patirties televizijos projektuose”, – prisimena ji. 

Užuot laukusi pasiūlymo, L. Lesauskaitė pati parašė laišką LRT radijo vadovui G. Masalskiui. „Parašiau, kad turiu idėją laidai apie pilietiškumą, o tokios dar nėra. Manau, kad kartais reikia drąsos pasiūlyti savo idėjas – tada ir pavyksta.” 

Taip gimė jos autorinė laida, trejus metus nagrinėjusi pilietiškumo temas ir tapusi dar vienu žingsniu link moters ilgalaikės vizijos įgyvendinimo. 

„Kai tiki tuo, ką darai, yra nesudėtinga „parduoti” savo tikėjimą ir tada pavyksta tikrai prasmingi projektai”, – dalijasi Luka, pabrėždama, kad didžiausios galimybės dažnai atsiranda ne laukiant, o imantis veiksmų.

Praktiniai žingsniai ieškant savo pašaukimo

Patirtimi dalindamasi su savo kelio dar ieškančiais žmonėmis, Luka išskiria keletą praktinių žingsnių.

Pirmiausia, ji rekomenduoja aktyviai įsitraukti į įvairias veiklas jau mokyklos ar studijų metais. 

„Nereikia laukti, kol baigsi mokslus ar pakeisi darbą – pradėk savanoriauti, įsitrauk į jaunimo organizacijas, išbandyk skirtingas veiklas”, – pataria ji. Šios patirtys ne tik padeda geriau suprasti save, bet ir kuria vertingus profesinius ryšius ateičiai.

Antra, Luka pataria drąsiai išnaudoti netikėtas gyvenimo galimybes. „Knygą parašyti buvo mano svajonė, bet negalvojau, kad pirmoji bus skirta vaikams”, – pasakoja ji. 

Galimybė parašyti vaikų knygą atsirado netikėtai, per pažintis, užmegztas ankstesniuose projektuose. „Kartais reikia tiesiog atpažinti galimybes, kai jos pasirodo, ir turėti drąsos jomis pasinaudoti, net jei tai nėra visiškai tai, ką įsivaizdavai.”

Trečia, ji pabrėžia nuolatinio mokymosi svarbą: „Jokiais būdais negalima užmigti ant laurų. Nuolatos daug skaitau, stengiuosi įsigilinti į profesinę sritį, konsultuojuosi, dalyvauju mokymuose.” 

Tai padeda ne tik tobulėti profesiškai, bet ir geriau suprasti, kas iš tiesų teikia džiaugsmą ir prasmę.

Ketvirta, Luka rekomenduoja investuoti į profesinį tinklą – lankytis konferencijose, dalyvauti profesinėse bendruomenėse. „Į konferenciją žiūriu kaip į tinklaveikos vietą. Retai kada išgirstu ką nors naujo, bet užmezgu vertingus ryšius”, – dalijasi ji praktine įžvalga.

Kelionė į pašaukimą – ne vieniša kelionė

Ieškant savo kelio, svarbu nepamiršti, kad šioje kelionėje nereikia būti vienam. Luka, dabar pati būdama mentore, pabrėžia pagalbos svarbą: „Svarbu nepalikti visko likimo valiai. Reikia analizuoti, diskutuoti, ieškoti.”

Mentorė pastebi, kad dažnai žmonėms reikia tiesiog išorinio patvirtinimo ir tikėjimo jų galimybėmis. „Kartais žmogui reikia tiek nedaug – kad kažkas iš šalies, kas nėra draugas ar kolega, juo patikėtų”, – dalijasi Luka. 

Ypač džiugina ją tai, kad šiandien mentorystės pagalbos vis dažniau ieško NVO atstovai ir socialinių projektų organizacijos, kurioms reikalinga pagalba komunikacijos srityje. Būtent tokio pobūdžio mentorystė dabar ir sudaro didžiąją dalį mentorės laiko.

Kaip žinoti, kad eini teisingu keliu?

Lukos patirtis rodo, kad yra keli aiškūs ženklai, rodantys, jog esi savo kelyje. „Man dabar yra ramu dėl mano karjeros, aš žinau, kad tai yra absoliučiai mano kelias, ir nežinau, kas turėtų nutikti, kad tai pasikeistų”, – sako ji. 

Tas vidinis tikrumas ateina ne iš karto, bet kai jį pajunti, tampa lengviau priimti sprendimus ir judėti pirmyn.

Ji taip pat pataria atkreipti dėmesį į tai, ar dabartinė profesija teikia džiaugsmą: „Svarbiausia – kad atsikeltum kiekvieną rytą su noru eiti į darbą, su šypsena ir tikslu nuversti kalnus.” 

Tačiau čia pat mentorė primena, kad kartais reikia laiko atrasti šį jausmą ir nereikia bijoti keisti krypties, jei jaučiama, kad esama situacija nedžiugina.