Organizacijų socialinis tvarumas – nebe mada, o nauja realybė

Įprasta manyti, kad tvarumas susijęs tik su CO2 skaičiais bei atliekų mažinimu, visgi socialinė atsakomybė bei organizacijų valdysena šioje temoje užima ne ką žemesnę vietą, apie kurią dar nepradėta daug kalbėti.

Šiandien atsisukame į suvokimą, kad verslas turi ne tik siekti pelno, bet, ypač per socialinę sritį, kurti teigiamą poveikį visuomenei. Tvarus verslas privalo rūpintis savo darbuotojų gerove, bendruomenės poreikiais, žmogaus teisių apsauga, vertės kūrimu bei savo veiklą planuoti atsižvelgiant į „rytojų“.

Apie tai galvoti yra ne tik svarbu, bet ir būtina, ypač atsižvelgiant į patvirtintus naujus tvarumo reguliavimo reikalavimus, vadovaujantis Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyva (angl. CSRD) ir Europos tvarumo atskaitomybės standartais (angl. ESRS, trumpinimas liet. ETAS).

Šiame straipsnyje kartu su idialogue mentore, socialinės IG paskyros @tvarumolabirintais įkūrėja bei Cobalt Legal ESG vyr. teisininke Vitalija Uzialaite tyrinėjame, kaip organizacijos gali įgyvendinti socialinio tvarumo principus, atsižvelgdamos į darbuotojus, jų gerovę, edukaciją ir augimą, bei kaip šioje kelionėje gali padėti mentorystė.

Darbuotojas ir jo gerovė

Pasak ekspertės V. Uzialaitės, vienas iš svarbiausių socialinio tvarumo aspektų organizacijose yra dėmesys darbuotojų gerovei, mat investuodamos į savo darbuotojus, organizacijos skatina jų motyvaciją, efektyvumą ir siekia ilgalaikio jų įsitraukimo bei abipusio įsipareigojimo, o tai teigiamai veikia darbuotoją ir pačios organizacijos veiklos rezultatus.

Be to, veikiančios reguliarios darbuotojų gerovės iniciatyvos ir projektai (pavyzdžiui, žingsnių iššūkiai, komandos formavimo renginiai, mentorystės programos, darbo ir balanso išlaikymas ir pan.), padeda organizacijai pritraukti bei išlaikyti talentingus darbuotojus, kurti teigiamą įmonės reputaciją ir didinti klientų bei investuotojų pasitikėjimą.

„Pavyzdžiui, įgyvendindamos mentorystės programas, organizacijos augina darbuotojus bei vysto jų įgūdžius, o tai prisideda ne tik prie didesnio darbuotojų pasitenkinimo darbu, bet ir prie darnaus visuomenės vystymosi, mat kurdamos mentorystės programas, įmonės naudoja vidinius resursus, kurie padeda naujiems ir / ar esamiems darbuotojams pritaikyti ir / ar ugdyti jų įgūdžius ir greitai integruotis į organizacijos darbo aplinką.„

Investicijos į komandos tobulėjimą

Pasak Vitalijos, edukacija, dalinimasis patirtimi ir dėmesys darbuotojo gerovei yra vienas iš pagrindinių socialinio tvarumo komponentų, kadangi organizacijos, suteikdamos galimybes mokytis ir augti, ne tik investuoja į savo darbuotojų ateitį, bet ir prisideda prie bendro visuomenės žinių ir gebėjimų didinimo.

„Reguliarios mokymo ir karjeros vystymo peržiūros, iniciatyvos bei programos yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti nuolatinį darbuotojų augimą, vidines karjeros galimybes ir prisitaikymą prie pokyčių ar kintančių reikalavimų.

Šiandien patraukli yra ta organizacija, kuri skatina darbuotojų lankstumą ir asmeninį tobulėjimą, skirdama dėmesį ir resursus mokymams, pavyzdžiui, asmeninį mokymų biudžetą ir / ar organizuodama bendras mokymų programas.“ – tvirtina pašnekovė.

Tuo pačiu Vitalija atkreipia dėmesį, kad naujieji organizacijų tvarumo reikalavimai (žr. ETAS) numato mokymų ir įgūdžių ugdymo rodiklių (dalyvavusių skaičius, vidutinis mokymosi valandų skaičius vienam darbuotojui ir t.t.) duomenų atskleidimą bei  Darbuotojų įgūdžių ir karjeros perspektyvų gerinimo politikos (gairių) parengimą.

„Organizacijos, kurios turi bei numato atskleisti šiuos rodiklius, demonstruoja atvirumą ir skaidrumą savo personalo valdymo procesuose bei investicijose į darbuotojų vystymąsi. Tai svarbu ne tik dėl socialinės atsakomybės, bet ir dėl organizacijos ilgalaikės sėkmės.“ – pasakoja mentorė Vitalija.

Organizacijos ir bendruomenių santykiai

Mentorė taip pat pastebi, kad šiandien jau galime rasti ne vieną pavyzdį kaip organizacijos atkreipia dėmesį į vietos bendruomenes bei įtraukia jas į savo veiklos planus kaip svarbią suinteresuotą šalį.

„Daug kalbame apie socialinę įtrauktį, ekonominį vystymąsi ir aplinkosaugą, tačiau svarbu paminėti, kad tos organizacijos, kurios atsigręžia į bendruomenes, parodo savo tikrąją socialinę atsakomybę bei kuria ilgalaikę bendradarbiavimo kultūrą.

Bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis padeda stiprinti socialinį tinklą, augina tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą bei skatina kurti bendrus projektus.“ – pabrėžia V. Uzialaitė.

Pasak Vitalijos, mentorystės programos gali būti naudojamos ne tik siekiant plėtoti darbuotojų individualius įgūdžius, bet ir kurti ryšį su bendruomenėmis, skatinti įvairių kultūrų supratimą, lygybę ir įvairovę organizacijoje bei už jos ribų.

Pavyzdžiui, organizacija gali inicijuoti mentorystės programas, kurios skatintų savo darbuotojus pasidalinti projektais, iniciatyvomis, žiniomis bei patirtimi su vietos bendruomenių nariais ir taip sustiprinti savo ryšius su bendruomenėmis, padėti joms pasiekti savo tikslus ir atsižvelgti į jų poreikius.

Pavyzdžiui, ETAS rašoma: „Papildomų iniciatyvų ar procesų, kurių pagrindinis tikslas – užtikrinti teigiamą poveikį paveiktoms bendruomenėms, aprašymas“, „Aprašymas, kaip stebimas ir vertinamas veiksmų ar iniciatyvų veiksmingumas siekiant rezultatų paveiktoms bendruomenėms“, „Procesų, skirtų nustatyti, kokių veiksmų reikia imtis ir kokie veiksmai yra tinkami reaguojant į konkretų faktinį ar galimą reikšmingą neigiamą poveikį paveiktoms bendruomenėms, aprašymas“.

Ekspertė paaiškina, kad šių rodiklių atskleidimas rodo, kad organizacija yra sąmoninga ir atsakinga socialiai, ji siekia užtikrinti teigiamą poveikį bendruomenėms ir aplinkiniams ar ko imsis, siekdama sumažinti ar išvengti neigiamo poveikio.

Be to, šios papildomos bendruomeninės iniciatyvos taip pat padeda organizacijai kurti teigiamą įvaizdį ir įtvirtinti savo vietą tvarios, socialiai atsakingos organizacijos rinkoje.  

Nauji tvarumo reguliavimo reikalavimai

Nauji tvarumo reguliavimo standartai nustato išsamius atskleidimo reikalavimus organizacijoms aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos srityse. Cobalt Legal teisininkė V. Uzialaitė pažymi, kad šie reikalavimai taikomi tuomet, kai reikšmingumo vertinimo metu nustatoma, kad atitinkamas tvarumo klausimas yra reikšmingas.

„Tuo pačiu, pažymėtina, kad gali būti praleidžiama tam tikra informacija, kurią privalo teikti, bet tokiu atveju turi būti pažymėta „nėra reikšminga“ bei gebėti paaiškinti kodėl jos nereikia atskleisti.

Taigi svarbu pažymėti, kad socialiai atsakingos organizacijos turės atskleisti informaciją ne tik apie finansinius rezultatus, aplinkosaugos ar valdysenos srityje, bet ir apie socialinius veiksnius, įskaitant darbuotojų gerovę, edukaciją, karjeros vertinimo peržiūrą, bendruomenes ir kt.“ – paaiškina mentorė Vitalija.

Reguliavimas ir duomenų atskleidimas padės verslams susiorientuoti

„Šiomis dienomis tenka daug girdėti apie papildomą naštą bei kaštus, tačiau sutikime, kad galime į tai žiūrėti kaip į sėkmingą investiciją, kuriant atsparios ir atsakingos organizacijos ateitį.

Reguliavimas ir duomenų atskleidimas padės verslams susiorientuoti, struktūruoti ir turėti duomenų apie savo organizaciją atskaitos tašką bei siekti tvarumo tikslų. Kaip rodo praktika, ir be reguliavimo daugėja organizacijų, kurioms sąmoningai rūpi tvarumas ir darnus vystymas, kitos laukia praktikos ir gerųjų pavyzdžių.“ – apibendrina Vitalija.

P.S. šiek tiek skaičių apie ETAS struktūra:

ETAS turi 12 standartų, jie numato 81 informacijos atskleidimo reikalavimų, kurie pagal sritis pasiskirsto taip: 11 bendros informacijos atskleidimo reikalavimų, 32 informacijos atskleidimo apie aplinką reikalavimai, 32 informacijos atskleidimo apie socialinę sritį reikalavimai ir 6 informacijos atskleidimo apie valdyseną reikalavimai. Aplinkosaugos ir socialinės srities svoris yra toks pats, vertinant pagal atskleidimų kiekį.

P.S.S. nori daugiau sužinoti apie mentorystės vertės pasiūlymus ir programas savo organizacijai? Susisiek su mumis – mentorystės ekspertais, kurie turi ką papasakoti!