2025.01.15
Pradėjusi karjerą kino industrijoje kaip antroji režisieriaus asistentė, vėliau dirbusi šeimos versle, pardavimuose ir baldų pramonėje, sulaukusi beveik keturiasdešimties idialogue mentorė Laura Binish stovėjo prieš didžiulį iššūkį – ar išdrįs visiškai pakeisti savo karjeros kelią ir žengti į nežinomą IT pasaulį?
„Vis labiau jaučiau, kad esu įstrigusi. Rolės buvo labiau statinės - pasimokai, išmoksti darbą ir daugiau nebėra kažkokių tai didelių iššūkių. Be to supratau, kad man automobilių dalys ar elektronikos sritis buvo visiškai nesvarbu, ne mano – nedegiau tuo, ką darau”, – Laura atvirai pasakoja apie savo ankstesnę patirtį.
IT sektorius moterį viliojo ne tik dėl aukštų atlyginimų, bet ir dėl visiškai kitokios organizacinės kultūros. „Man patiko, kad IT įmonės turi fokusą į darbuotojų mokymąsi, o produktai neribojami geografinių sienų. IT atrodė kaip vieta, kur galėčiau augti kaip profesionalas, o ne tik atlikti kasdienes užduotis”, – prisimena Laura savo motyvaciją keisti karjerą.
Šiandien mentorė – Centric IT Solutions Lithuania Debesijos technologijų vadovė, visgi straipsnyje pasakojamas kelias į šią poziciją, kuris buvo pilnas abejonių bei ilgų vakarų besimokant.
Kelias į IT sektorių nebuvo lengvas – kiekvienas žvilgsnis į darbo skelbimus primindavo, kad ji neatitinka nė pusės reikalavimų. „Pasimatuodavau skelbimus CV Online ir suprasdavau, kad aš niekur netinku, nes neturiu techninių žinių”, – atvirai dalinasi mentorė.
Užuot pasidavusi, Laura pradėjo nuo internetinių kursų Coursera platformoje, kur metus studijavo IT projektų valdymo pagrindus. Visgi, greitai moteris suprato, kad vien to nepakaks, ir ryžosi tam, kas atrodė beveik neįmanoma – dešimties savaičių programavimo kursams.
„Čia sutikau savo didžiausią kryžkelę, nes tai buvo labai intensyvus laikotarpis. Būdama vieniša mama, negalėjau sau leisti mesti darbo ir tik mokytis – turėjau finansinius įsipareigojimus ir vaiką išlaikyti. Taigi ėjau į darbą, tada po darbo turėdavau valandžiukę padaryti namų darbus, tada lėkdavau į programavimo mokyklą, atsėdėdavau ten iki dešimtos vakaro, tada miegoti ir vėl kartoti taip penkias dienas per savaitę”, – pasakoja Laura apie išsekimą keliantį periodą.
„Man buvo arti keturiasdešimt metų, kai ėjau mokytis, tad mintys, kad gal aš persistengiau, galvodama, kad galiu, neapleido manęs”, – prisimena mentorė.
„Prisimenu, kaip jau antroje mokslų savaitėje sėdėjau galvodama, ar čia aš viena tokia, kuri nieko nepagauna? Pradedi pastebėti, kad čia turi klausimą, ir čia neišeina, ir čia vėl nesupranti”, – prisimena savo išgyvenimus mentorė.
„Į kursus visada ateiname su noru gerai pasirodyti ir lygiuojamės į kitus”, – pasakoja moteris. „Apsidairai – visi likę klasėje vaikinai, visi jaunesni, visi atsisėdę ramiai kažką daro. O tu sėdi ir jauti, kaip kiekvieną dieną tų klausimų pas tave daugėja.”
Tačiau vėliau paaiškėjo svarbi pamoka: „Kursų baigimo vakarą sužinojau, kad visi sėdėję klasėje turėjo milijoną klausimų ir pusę užduočių buvo nepadarę, bet visi apsimetė, kad visiems viskas gerai. Pasirodo, ne aš viena sėdėjau su ta didžiule nežinomybės ir nerimo kuprine ant pečių, tad visiems dabar noriu priminti, kad sunkumus patiriate ne jūs vieninteliai”.
Lūžio taškas atėjo netikėtai, kai draugė pradėjo primygtinai raginti siųsti kandidatūrą IT projektų vadovo ieškančiai įmonei. „Bandžiau draugę įtikinti, kad man dar per anksti, kad netiksiu ir tikrai manęs nepriims į komandų vadovo rolę, nes tik pusę pozicijos reikalavimų atitikau”, – prisimena Laura.
Tačiau vieną naktį ji pagaliau sau uždavė klausimą: „Kas blogiausia atsitiks, jeigu aš nusiųsiu tą savo CV?” Šis drąsus žingsnis, paskatintas artimųjų palaikymo, atnešė netikėtą rezultatą – ją priėmė į komandos vadovės poziciją.
„Jei aš būčiau darbdavys, gal ir nebūčiau savęs samdžiusi”, – juokauja Laura, – „bet kompanija pamatė vertę mano ankstesnėje patirtyje – gebėjime organizuoti chaotiškas situacijas kino aikštelėje, komunikuoti su skirtingais žmonėmis ir greitai mokytis. Jie suprato, kad techninės žinios yra išmokstamos, o žmogiškosios lyderystės savybės yra daug sunkiau įgyjamos”.
Grįžtamasis ryšys iš įmonės patvirtino, kad jie džiaugiasi šiuo savo sprendimu – Laura atnešė būtent tai, ko reikėjo: ne techninės, o žmogiškos lyderystės.
„Jeigu ne ta įmonė, jeigu ne ta draugė, kuri sakė „ei, siųsk CV”, nežinau kada ir ar būčiau taip greitai persikvalifikavus. Dar ilgai būčiau mokinusis, maniusi, kad nežinau pakankamai”, – atvirai pripažįsta Laura.
„Aš atėjau pas komandą atviromis kortomis, sakydama, aš nesu techninis ekspertas ir mano užduotis nėra būti techniniu ekspertu”, – pasakoja Laura apie savo pirmąsias dienas naujame darbe.
Šis atvirumas ir nuoširdumas, kartu su jos ankstesne patirtimi valdant įvairias situacijas ir komandas, tapo jos sėkmės pagrindu. „Kiekviena ankstesnė patirtis man davė kažką vertingo – gebėjimą spręsti konfliktus, organizuoti darbą, motyvuoti žmones. Tiesiog reikėjo daug darbo ir kantrybės, kol išmokau pritaikyti šiuos įgūdžius naujame kontekste”, – dalinasi Laura.
Komanda įvertino jos atvirumą ir norą mokytis. „Mokymasis vyko labai natūraliai – kai kildavo klausimų, visada rasdavau kolegą, kuris noriai paaiškindavo. Visa komanda mane priėmė ir padėjo augti techniškai. Be to, kai dirbi kartu, nuolat kalbi su komandos nariais apie technines detales, matai kaip jie sprendžia problemas su klientais – tas techninis supratimas po truputį, bet nuolat auga”, – pasakoja Laura apie tai, kaip komandos palaikymas padėjo jai įsitvirtinti naujoje srityje.
P.S. jei su Laura nori susipažinti artimiau ir savo karjeros klausimus užduoti pats, kviesk ją mentorystei idialogue platformoje čia.
Neringa Sendriūtė