2025.03.13
„Noriu viską mesti ir pradėti iš naujo” – ši mintis bent kartą aplankė kiekvieną iš mūsų.
Ryte sunkiai keliamės iš lovos, diena atrodo beprasmė, o darbas tapo rutina be jokio džiaugsmo kibirkšties. Impulsyviai pradedame naršyti darbo skelbimus, svajojame apie naują karjerą ar net fantastinius scenarijus – atidaryti kavinę prie jūros, tapti freelanceriu ar pereiti į visiškai kitą industriją.
Bet ar tikrai reikia radikalaus pokyčio? O gal tai tik laikinas nuovargis, kurį galima išspręsti kur kas paprasčiau?
Mentorė Adelina Liaudanskaitė, karjeros ekspertė, dalinasi vertingomis įžvalgomis, kaip atskirti momentinį nepasitenkinimą nuo tikro poreikio keisti karjeros kryptį ir kaip priimti sprendimą, kuris atneš ilgalaikį pasitenkinimą.
Vienas iš svarbiausių aspektų, vertinant poreikį keisti karjerą, yra organizacijos kultūra ir jos vertybių atitikimas su asmeninėmis.
A. Liaudanskaitė atkreipia dėmesį į vertybių svarbą: „Dažnai darbovietės turi viešai deklaruojamas vertybes, misiją bei viziją, tačiau svarbu pastebėti ir įsivertinti kokias vertybes aš, kaip darbuotojas, matau ir jaučiu dirbdamas organizacijoje.
Man pačiai teko dirbti ne vienoje organizacijoje, kurios vertybės, atsiskleidžiančios kasdieniniame darbe, man nebuvo artimos ir laiko eigoje tai vis labiau trukdydavo sėkmingai dirbti.
Vertybinis nesutapimas apsunkindavo mano įsitraukimą, sukeldavo motyvacijos problemų, nes ne visi priimami sprendimai bei turimi vadovų požiūriai man buvo priimtini ir suprantami”, – savo patirtimi dalinasi mentorė.
Vertybės geriausiai atsiskleidžia kasdienėje veikloje – vadovų sprendimuose, komunikacijoje, kolegų tarpusavio santykiuose. Prieš priimant sprendimą dėl didelio karjeros pokyčio, verta įsivertinti ar problema tikrai slypi pačioje karjeros kryptyje, ar tiesiog dabartinės organizacijos kultūroje. Kartais pakanka pakeisti darbovietę, bet likti toje pačioje profesijoje.
Darbo prasmės jausmas yra dar vienas svarbus aspektas, padedantis suprasti, ar reikalingas esminis karjeros pokytis.
„Kuomet jaučiame atliekamo darbo prasmę, didėja mūsų motyvacija, padedanti išlikti įsitraukusiems į veiklą ir būti entuziastingiems. Visgi jeigu nejaučiame prasmės, motyvacija gali būti paviršutiniška arba laikina.
Gilesnės prasmės paieškos paskatino ir mane pačią keisti karjeros pobūdį, nusprendžiant tiesiogiai dirbti su žmonėmis, kuriems galiu būti naudinga jų karjeros kelionėje.
Nors man prireikė laiko ir savirefleksijų apie tai, kas man veikloje yra svarbiausia, mano vienas ryškiausių karjeros pokyčių buvo įkvėptas būtent prasmės ir motyvacijos aspekto”, – pabrėžia Adelina.
Jei reguliariai jaučiate, kad jūsų darbas nesuteikia prasmės jausmo, tai gali būti ženklas, jog reikalingas ne tik darbovietės, bet ir profesinės krypties keitimas.
A. Liaudanskaitė primena, kad profesinis augimas nebūtinai reiškia paaukštinimą: „Augimas dažnai suprantamas kaip kopimas karjeros laiptais, gaunant paaukštinimą.
Tačiau augimas gali būti daug platesnio pobūdžio – specializuojantis, įgaunant gretutinių rolei svarbių įgūdžių arba žinių bei mokant kitus apie savo sritį.”
Prieš nusprendžiant, kad reikalingas didelis karjeros pokytis, verta apsvarstyti, ar dabartinėje pozicijoje dar yra neišnaudotų augimo galimybių.
Kaip pavyzdį Adelina pateikia vadovavimo rolę: „Ne visi norime ir galime būti vadovais, tiesiog dažnai galvojame, jog tai yra natūrali karjeros progresija, nors galbūt tiesiog nežinome kitų augimo galimybių.”
Svarbu atskirti tikrą poreikį keisti karjerą nuo laikino nuovargio ar perdegimo. Adelina atkreipia dėmesį: „Už neigiamos savijautos gali slypėti lėtinis nuovargis ar net perdegimas. Tokiais atvejais verta sugrįžti į save ir pirma pasirūpinti savimi.”
„Gal seniai turėjai atostogas? Prieš darant bet kokį karjeros pokytį, pirmiausia, būtų verta pailsėti bei atsitraukti nuo darbinės situacijos”, – siūlo Adelina.
Taip pat svarbu įvertinti ir savo asmeninį kontekstą: „Darbas yra mūsų gyvenimo dalis, į kurį mintyse atsinešame ir savo asmeninį kontekstą. Įvairios sudėtingos ir nelengvos asmeninio gyvenimo situacijos ir laikotarpiai gali skatinti ieškoti pokyčių ir darbinėje sferoje, kas nebūtinai yra tiesiogiai susiję su karjeros pokyčio tikruoju poreikiu.”
Adelina pabrėžia, kad prieš priimant sprendimą dėl karjeros pokyčio, verta aiškiai apibrėžti, kas mums yra sėkmė: „Vienas naudingiausių dalykų – tai nuoširdus pokalbis su savimi, paklausiant ko aš iš tiesų noriu savo karjeros kelyje bei kas man yra sėkmė.
Gal man sėkmė yra tiesiog gera savijauta darbe? O gal prasmingas bendravimas? Gal ženklus prisidėjimas prie visuomenės gerovės? O gal daugiau laiko, praleisto su šeima po darbo?”
„Atsakymas kas man yra sėkmė, lėmė mano asmeninį veiklos modelį, aiškių ribų nubrėžimą laiko, darbo krūvio, dienos režimo ir disciplinos valdyme. Supratau, jog ilgą laiką gyvenau pagal įvairių organizacijų diktuotus tempus ir prioritetus, bet atėjo laikas susikurti savus”, – savo asmenine patirtimi dalinasi mentorė.
Prieš ryžtantis dideliam karjeros pokyčiui, A. Liaudanskaitė siūlo apsvarstyti alternatyvas:
Mentorė reziumuoja: „Karjeros kelių ir žingsnių yra labai daug – nemaža dalis jų yra kūrybiški, nestandartiški ir įdomūs.
Tačiau mes esame linkę pasirinkti tą pokytį, kuris yra dažniausias ir garsiausiai girdimas, nors jis nebūtinai yra tas žingsnis, kurio mums reikia.”
Didelis karjeros pokytis greičiausiai yra reikalingas, jei:
„Sustojimas, pagalvojimas, tyrinėjimas, atsakymas į sau svarbius klausimus gali padėti rasti kūrybingą ir tinkamą sekantį – mažą ar didelį karjeros pokytį”, – užbaigia mentorė Adelina Liaudanskaitė.
Neringa Sendriūtė