2024.11.13
Dažnai susiduriame su situacijomis, kuomet darbdaviai neatsako į išsiųstą kandidato gyvenimo aprašymą (CV) ir palieka mus nežinioje. Dažnas kandidatas tuomet svarsto, ar vertėtų nuleisti rankas ir darbo ieškoti kitoje įmonėje, ar visgi belstis į norimų darbdavių duris yra ne tik leistina, bet ir sveikintina.
Kadangi šioje situacijoje esi ne vienas, pakalbinome atrankų ir HR sprendimų įmonės „Amston“ atrankų komandos vadovę Eiviną Staniulytę apie dažniausiai pasitaikančias priežastis, kodėl nesulaukiame atsakymų į siunčiamus CV ir kokius kitus būdus darbo paieškai rekomenduoja ekspertė.
Eivina Staniulytė teigia, kad priežastys, kodėl negauname atsakymo į išsiųstus CV, gali būti įvairios. „Jos gali varijuoti nuo techninių – CV nenukeliavo iki darbdavių pašto dėžutės, atsakingo asmens nebuvo peržiūrėtas ar netyčia išsitrynė – iki labai objektyvių – atsakymo darbdaviai nesuteikia, nes kandidatūra visiškai netinkama“, – teigia atrankų ekspertė.
Pasak E. Staniulytės, vis dar pasitaiko atvejų, kai kandidatai neįvertina savo atitikimo pozicijos reikalavimams – tuomet tikėtis atsakymo taip pat gali būti sudėtinga.
„Nors ir nereikėtų bijoti kandidatuoti, jei kiek stinga patirties ar valdomos tik kelios iš reikalaujamų programų, darbdaviai neretai linkę ignoruoti CV, jei kandidatūra visiškai neatitinka pozicijos. Pavyzdžiui, rinkodaros specialistas kandidatuoja į buhalterio poziciją, o žmogus, neturintis patirties žmogiškųjų išteklių srityje, siunčia CV personalo vadovo pozicijai. Tokiais atvejais atsakymo tikėtis sunku“, – įvardija pašnekovė.
Visgi, jei atsakymo nesulaukėte, atrankų ekspertė rekomenduoja po kurio laiko susisiekti su darbdaviais ir pasitikslinti apie atrankos eigą.
Nepaisant to, kad darbo skelbimų portalai išlieka vienu populiariausių darbo paieškos įrankių, E. Staniulytė pabrėžia, jog vis dažniau darbdaviai kreipiasi į potencialius kandidatus naudodami „galvų medžioklės“ (angl. headhunting) metodiką. Jie kalbina tuos darbuotojus, kurie šiuo metu aktyviai darbo neieško ir eina pareigas kitose kompanijose.
Norint būti pastebėtam atrankų specialistų, svarbu plėsti profesinius kontaktus ir čia pagrindinis įrankis – „LinkedIn“. Naudojant „open to work“ rėmelį ir skiltyje apie save nurodant dominančias pozicijas, galima padidinti savo matomumą tarp potencialių darbdavių.
Ji taip pat akcentuoja, kad verta apie savo norą sulaukti darbo pasiūlymų sukurti trumpą įrašą, kuriame pristatomi jūsų įgūdžiai ir kompetencijos. Tinkamai paruoštas „LinkedIn“ profilis gali būti galingas įrankis darbo paieškoje, o daugiau apie tai galima sužinoti šioje „Amston“ paskaitoje.
Neretai kandidatai svarsto, ar ieškoti darbo per draugus ir pažįstamus yra tinkama. E. Staniulytė teigia, kad tai ne tik „padoru“, bet ir naudinga.
Lietuvoje dauguma įmonių turi rekomendacijų programas (angl. referral programs), kurios skatina darbuotojus siūlyti savo pažįstamus prisijungti prie organizacijos. Taigi ekspertė rekomenduoja pagalvoti, ar dominčioje įmonėje dirba jūsų draugai, pažįstami ar buvę kolegos – gal jie galės jus rekomenduoti.
„Tai naudinga visoms pusėms – kandidatą rekomendavęs žmogus gali gauti atlygį, o kandidatas – greičiau susirasti darbą bei per draugą geriau pažinti potencialią įmonę“, – priduria Eivina.
Visgi atrankų ekspertė įspėja, kad svarbu nepiktnaudžiauti draugų pagalba bandant gauti darbą nesąžiningai – prašant draugų užtarti prieš vadovus ar atliekant atrankos proceso užduotis prašyti pagalbos. Pasak ekspertės, svarbiausiu atrankos kriterijumi turi išlikti kandidato kompetencijos bei patirtis.
Susidūrus su situacija, kuomet jus dominanti įmonė nesiūlo tinkančių darbo pasiūlymų, E. Staniulytė rekomenduoja į įmonės skyriaus vadovus ar įmonės atrankų konsultantus kreiptis tiesiogiai.
„Pamačiusios gerą kandidatą, įmonės nenori jo prarasti ir dažnai net persvarsto savo samdos planus“, – dalijasi pašnekovė.
Pasak ekspertės, įdarbinimo agentūros taip pat gali būti naudinga pagalba ieškant darbo, nes jos ne tik organizuoja darbo pokalbius, bet ir konsultuoja profesiniais klausimais bei siūlo galimybę dalyvauti keliose atrankose vienu metu, taip padidindamos šansus greičiau rasti darbą.
Be to, E. Staniulytė teigia, kad agentūros dažnai gali pasiūlyti konfidencialias pozicijas, kurių nerasite darbo skelbimų portaluose.
Dažniausia klaida, pasak „Amston” atrankų specialistės, ieškant darbo yra įkyrus bandymas gauti darbo vietą „per pažįstamus“ arba melavimas apie savo kompetencijas.
Ekspertė ragina kandidatus pradėti darbo paieškas ne nuo darbo skelbimų, o nuo klausimų sau, kokio dydžio, struktūros ar sektoriaus įmonės jus domina, kokios jūsų stipriosios ir silpnosios savybės, kokios karjeros siekiate ilgalaikėje perspektyvoje, ką jums patinka daryti, ką dar norite išmokti ir kokias įmones matote kaip jums patrauklius darbdavius.
„Apgalvokite ne tik profesines perspektyvas ar tolimos ateities siekius, bet ir kasdienes detales kaip atstumas iki biuro, būsima darbo erdvė, įmonės naudojamos sistemos ir kita. Tikėtina, kad į šiuos klausimus tą pačią minutę negalėsite atsakyti, bet skirkite tam laiko, pasinaudokite tokiais puslapiais kaip rekvizitai.lt ar okredo.com ir patyrinėkite rinką“, – rekomenduoja Eivina Staniulytė.
Taip pat kviečiame susipažinti su idialogue rekomenduojamais darbdaviais čia.
Neringa Sendriūtė