2024.06.03
Kuomet pirkinių krepšelio kainos auga, o projektų krūvis darbe nemažėja, yra įprasta svarstyti – „Argi neturėčiau gauti didesnio atlygio?“. Visgi prieš einant kalbėtis dėl didesnio darbo užmokesčio būtina įsivertinti ekonominę aplinką bei savo kompetencijas.
Šiame straipsnyje kalbiname Henriką Bivainienę, HR ir atrankų sprendimų kompanijos „Amston“ vadovaujančią partnerę, dėl daugumai vis dar opaus klausimo – algos pakėlimo ir tam tinkamos argumentacijos.
Pasak H. Bivainienės, įprastai įmonės yra nusistačiusios siūlomų pareigybių lygius, kuriems numatyta ir atitinkama darbo užmokesčio sistema, o pagal ją priskiriami ir atlygio rėžiai.
Ekspertė rekomenduoja darbuotojams žinoti, kuriai pareigybei priklauso ir į kurį įmonės darbo užmokesčio rėžį jie pretenduoja – tokią informaciją bet kada patikslins komandos vadovas ar įmonės HR atstovas.
„Konkretus mėnesinis darbo užmokestis numatytame rėžyje priklauso nuo turimų kompetencijų, darbo patirties, pasiektų rezultatų ir kitų aplinkybių, kurias vertina kompanijos vadovybė. Bėgant laikui ir kylant profesinėms kompetencijoms, atitinkamai kyla ir darbuotojo atlyginimas“, – paaiškina H. Bivainienė.
„Amston“ ekspertė rekomenduoja periodiškai įsivertinti atliekamus darbus, pasiektus rezultatus bei rinkos situaciją – tai padės numanyti, kokio atlygio galima tikėtis, užimant aukštesnes pozicijas. Visa tai padaryti galite peržiūrėdami panašius darbo skelbimus jums žinomuose darbo paieškos portaluose ar „LinkedIn“ platformoje.
H. Bivainienė paklausta, ar geriau prašyti didesnio atlygio prieš įsidarbinant ar visgi inicijuoti atlygio kėlimą tam tikram laikui praėjus, teigia, kad jei kandidato kompetencijos visiškai atitinka pozicijos reikalavimus ar net juos viršija, siekdamos pritraukti stiprų specialistą, kompanijos bus pasiruošusios iš karto pasiūlyti didesnį atlygį.
„Vis tik neretai kandidatai sutinka pradėti eiti pareigas ir su mažesniu atlygiu nei norėtų, įvertindami kitas papildomas naudas ir su sąlyga, kad atlygis ateityje kils. Tokiu atveju jau pačioje bendradarbiavimo pradžioje svarbu su darbdaviu susitarti, ką sutarto laikotarpio metu būtina padaryti ar pasiekti, kad jam pasibaigus būtų galima tikėtis didesnio atlygio“, – pataria ekspertė.
„Prieš einant kalbėtis dėl didesnio darbo užmokesčio būtinai įsivertinkite ekonominę aplinką bei įmonės finansinę situaciją. Jeigu įmonė išgyvena sunkų laikotarpį – vyksta darbuotojų atleidimai ar įmonėje sumažėjo darbo krūvio – rekomenduoju darbo užmokesčio klausimus atidėti vėlesniam laikui.
Vis tik, jei iš anksto susitarta, kad pasiekus konkrečius rezultatus bus galima kalbėti apie atlygio peržiūrą, tokį pokalbį galite inicijuoti ir nepriklausomai nuo aplinkybių“, – teigia „Amston“ vadovaujanti partnerė.
Dažniausiai lūkesčiai dėl darbo užmokesčio išsakomi tiesioginiam vadovui, su kuriuo įprastai darbuotojai turi metinius, ketvirtinius ar periodinius (angl. 1on1) pokalbius, kurių metu galima aptarti atlygio kėlimo poreikius ir galimybes.
„Šiam pokalbiui būtina pasiruošti ir turėti aiškius argumentus, kodėl esate vertas ir galite tikėtis darbo užmokesčio pakėlimo. Rekomenduoju remtis ne emociniais ir savo asmeniniais poreikiais, bet pasiektais rezultatais (KPI) ir įmonei atnešama nauda.
Svarbu paminėti, kad pokalbio su vadovu metu atsakymo dėl atlygio pakėlimo, greičiausiai, iš karto negausite, mat įprastai vadovai dėl šio klausimo turi pasitarti ir tik po to gali grįžti su galutiniu sprendimu“, – sako ekspertė.
Ji prideda, kad tokiu atveju turite būti kantrūs ir lankstūs – ne teikti reikalavimus, bet kalbėtis ir ieškoti bendro sutarimo – toks požiūris padidins šansus, kad atlyginimas vis tik bus pakeltas, nes rodys jūsų norą bendradarbiauti ir rasti visoms pusėms teisingą ir naudingą sprendimą.
Paklausta, kokius argumentus naudoti, prašant didesnio atlygio ir ar „rimtai“ darbdaviai žiūri į argumentą didinti atlygį dėl kylančių bendrųjų ekonominių kainų, H. Bivainienė atsako, kad svarbiausiais argumentais visada taps skaičiai ir konkretūs faktai – jūsų nuveikti darbai ir pasiekti rezultatai, t.y., įmonei atnešta nauda.
„Savo rezultatus galite pristatyti naudodami iš anksto paruoštas prezentacijas, kuriose aiškiai matytųsi pokytis, kurį įgyvendinote dirbdami kompanijoje.
Darbdaviai linkę atlygį didinti ir dėl kylančių kainų, tačiau įprastai tai daroma tik kartą per metus, įvertinus bendrąją metinę infliaciją ir ekonominę situaciją. Toks emocinis vertinimas kaip „viskas aplinkui brangsta“ netaps pakankamu argumentu kelti atlygį dažniau nei kartą per metus“, – teigia „Amston“ vadovaujanti partnerė.
Pasak H. Bivainienės, įprastai, darbo užmokestis organizacijose peržiūrimas bent jau kartą per metus, dažniausiai, kalendorinių metų pradžioje. Kai kuriose įmonėse darbo užmokestis peržiūrimas dažniau, pavyzdžiui, du kartus per metus ar net kiekvieną metų ketvirtį.
„Apie atlygio pokyčius taip pat galima kalbėti po pabaigtų projektų, – teigia H. Bivainienė, – tokiu atveju, dar proceso pradžioje naudinga su darbdaviu susitarti, kad apie atlygio kėlimą kalbėsite projektui pasibaigus ir pasiekus sutartus rezultatus. Projekto pabaigoje peržvelkite, ar planus pavyko įgyvendinti, ir ar mėnesinis atlygis gali būti pakeltas.“
Gavus neigiamą atsakymą dėl atlygio, ekspertė rekomenduoja išlikti ramiems bei nerodyti nepasitenkinimo, nes neigiamos emocijos trukdys priimti racionalius sprendimus bei rasti idėjų, kaip ilgainiui vis tik gauti didesnį atlygį.
„Svarbiausia, išgirskite darbdavio argumentus, kodėl darbo užmokestis nekeliamas, tuomet būtina pasiteirauti, ką galite padaryti, kad situacija pasikeistų. Labai svarbu susitarti konkrečias sąlygas, ką ir per kiek laiko turite padaryti, kad ir vėl būtų galima kalbėti dėl atlygio pokyčių.
Jei situacija kartojasi ne vieną kartą ir vis randama naujų argumentų, kodėl Jūsų atlygis kilti neturėtų, prasminga pasidomėti kitų įmonių darbo pasiūlymais ir pažiūrėti, ar atlyginimas ten gali būti geresnis“, – teigia H. Bivainienė.
P.S. darbo pasiūlymus ir idialogue rekomenduojamus darbdavius rasi čia.
Henrika Bivainienė