Kaip susikurti sėkmingą freelancerio karjerą

idialogue Mentorė Lina Mass „dirba sau” jau daugiau nei 7 metus. Šiandien ji yra puikiai atpažįstama brendo (asmeninio prekės ženklo) strategė ir Dizainerių sambūrio įkūrėja bei Mentorė, padedanti  dešimtims tų, kurie svajoja apie freelancerio karjerą.

Kaip ir daugelis freelancerių, Lina pirmuosius karjeros metus leido dirbdama samdomą darbą reklamos agentūrose ir spaustuvėse. 

„Kai po penkerių metų peržvelgiau savo progresą, supratau, kad neturiu kuo pasidžiaugti, nėra darbų, kuriuos galėčiau įsidėti į savo portfolio. Buvau tik mažas sraigtelis mažuose darbuose. Taigi ateinančius du metus freelancinau ir per juos susikūriau savo portfolio, kuris leido gauti darbą kūrybinėje reklamos agentūroje. Visgi, po dviejų metų supratau, kad noriu augti ir kad asmeninė laisvė man yra prioritetas.” – dalinasi Lina.

Freelance tikrai ne tiems, kurie mėgsta viską gauti ant lėkštutės

Pirmiausia, tai norėtųsi pasakyti, kad pats žodis freelanceris man labai nepatinka, nes jame yra žodelis „free” (nemokama). Tai sukuria klaidingą įspūdį rinkoje, kad freelanceris turėtų daryti pigiau arba net nemokamai. 

Į freelance karjerą žiūriu kaip į gyvenimo mokyklą, todėl ji skirta žmonėms, kurie nori visapusiškai augti. Dirbant sau reiškia, kad be teikiamos paslaugos kokybės (mano atveju, tai yra vizualinio identiteto kūrimas, strateginių sesijų vedimas ir brendo strategijos rengimas), turi papildomai mokėti susikalbėti su klientu, valdyti savo ir verslo finansus (labai svarbu į freelance veiklą žiūrėti kaip į verslą), planuoti laiką, kelti tikslus ir jų siekti… Freelance tikrai ne tiems, kurie mėgsta gauti viską ant lėkštutės, čia pats net ir lėkštutę turėsi susilipdyti.

Taip pat tenka daug dirbti su vidiniais įsitikinimais, blokais, imposter (nevisavertiškumo) sindromu, perfekcionizmu, nesėkmės baime, o tada dar ir sėkmės baime… Čia ir prasideda tikrasis asmeninis augimas, prioritetų ir galų gale savęs pažinimas. 

Patraukliausia, kad čia nėra ribų – gali uždirbti tiek, kiek nori dirbti. Žinoma, freelancinant reikia mokėti toleruoti nekomfortišką nesaugumo jausmą, nes nėra stabilaus atlygio įkrentančio kiekvieno mėnesio 10 dieną.

Kaip pereiti į laisvai samdomą darbą full–time? 

Neturint plano, patirties ir jokios susidomėjusios auditorijos – nerekomenduočiau iš karto šokti į laisvai samdomą darbą pilnu etatu. Tai nėra sėkmė pasiekiama per naktį. Pati matau pavyzdžius, kai iki sėkmingos freelance karjeros, kurioje jau mėgaujiesi šiuo pasirinkimu, laukia ilgas ir nuoseklus kelių metų įdirbis. Tiesa, matau ir tokių pavyzdžių, kur naujokai per porą mėnesių sužydi ir išsiskleidžia visu gražumu, o per metus pasiekia visus finansinius tikslus, kuriuos planavo pasiekti per 5 metus.

Mentoriaudama grafikos dizaineriams, kurie nori dirbti sau, duodu patarimą turėti susitaupius 3–6 mėnesių atlyginimą, kaip apsaugą, kad nereikėtų desperatiškai ieškoti klientų ir užsakymų. Tai duos erdvę susidraugauti su drąsa ir eksperimentavimo mindset – daugiau daryti ir bandyti, mažiau galvoti ir stresuoti. 

Bandyti, bandyti, bandyti…, o ne galvoti ir sustoti net nepabandžius

Matau, kad freelanceriai dažniausiai susiduria su nepasitikėjimo savimi ir nesėkmės baimėmis ir tai pražudo didelį potencialą nuo savirealizacijos.

Tai „gydyti” galima užduodant klausimą: „Kas yra pasitikėjimas savimi?” Man tai yra žinojimas, kad atlikus tam tikrą veiksmą, gausiu norimą rezultatą. Pavyzdžiui, jei dabar reikėtų atsistoti ir nueiti iki sofos, ar esate tikri, kad jums tai pavyks padaryti ir sofą pasieksite sėkmingai? Turbūt taip, nes tai jau darėte 100 kartų anksčiau. 

O kaip šis veiksmas atrodo vienerių metų vaikui, ar jis yra garantuotas, kad nueis iki sofos nenusibalnojęs nosies? Ne, nes jis žengia pirmuosius savo žingsnius ir ėjimo patirties jis visai neturi. Visgi jį į priekį veda troškimas pažinti, patirti, išbandyti save ir jis priima nežinią bei riziką.

Mums visiems reikėtų grįžti į šį periodą ir prisiminti eksperimento mindset – bandyti, bandyti, bandyti… kol pavyks, o ne galvoti galvoti galvoti… ir sustoti net nepabandžius. Kas būtų jei vaikas penktą kartą krisdamas sau pasakytų: „Ne, man nelemta vaikščioti.” 

Pasitikėjimas savimi tolygiai auga su veiksmais, kurių imamės. Tikrai ne atvirkščiai: „Pradėsiu, kai pasitkėsiu…” kaip dažnas mėgsta manyti. 

Na, o nesėkmės baimės dažnai būna grįstos ankstesnėmis prastomis patirtimis, kurios sąlygojo ribojančių įsitikinimų atsiradimą. Tai šią problemą sprendžiu užduodama sau ar kitam klausimą: „Kas blogiausio gali nutikti? Kaip tam galiu pasiruošti arba kaip to galiu išvengti? Taip pat kas geriausio gali nutikti?” Šie du klausimai labai gerai parodo pilną baimės ir rizikos vaizdą ir tai, ko atsisakome nebandydami.

Ir dar… ar girdėjote apie sėkmės baimę? Daugeliui tai yra negirdėtas terminas, bet realybė tokia, kad ši baimė stabdo labiau nei nesėkmės baimė. Šią baimę yra dar sunkiau atpažinti, o būtent ji dažnai sąlygoja self-sabotage atsiradimą, kai dėl mums racionaliai nesuvokiamų priežasčių pradedame patys sau kišti pagalius į ratus. Šioje vietoje svarbu stebėti savo vidinius įsitikinimus: tai ką apie save manome, kiek manome esą verti, kiek sau leidžiame uždirbti. 

Nebūkite didžiausia pasaulyje saugoma paslaptis

Svarbu informuoti savo asmeninį ratą (šeimą, draugus ir soc. tinklų kontaktus) apie jūsų naują veiklą. Tikslas, kad jie žinotų ir galėtų, jei ne patys užsakyti jūsų paslaugas, tai bent jau jus rekomenduoti kitiems. Šie žmonės jus pažįsta, todėl pasitiki jumis ir taip daug lengviau gauti užsakymus.

Antrasis variantas yra apie naujų pažinčių mezgimą, ėjimą į networking renginius, dalyvavimą verslių bendruomenių susitikimuose. Šis būdas leidžia sklisti žiniai apie jūsų veiklą už jūsų pažįstamų rato ribų. Tikrai neužtenka turėti svetainę ir tikėtis, kad užsakymai plauks. Žmonės renkasi darbo partneriais tuos, kuriais pasitiki. Kiek pasitikėjimo jumis kitas gali įgauti 5 min. peržiūrėjęs svetainę ir kiek po 5 min. pabendravimo? 

Taigi trumpai tariant, kalbėkite apie savo veiklą ir naujas paslaugas, kalbėkite prie kavos puodelio su draugu, kalbėkite giminės suvažiavime, kalbėkite socialinių tinklų paskyrose.

Faktas – pradžioje klientų teks ieškoti pačiam

Pradžioje reikės klientų ieškoti pačiam, nes jie neturi galimybės tavęs išgooglinti ar rasti Instagrame. Vėliau galima galvoti, kur investuoti savo laiką, kad klientai patys tave surastų. 

Atsakymas kur ieškoti klientų priklauso tik nuo kiekvieno žmogaus stiprybių: mėgsti kurti video – kurk youtube kanalą, patinka daryti nuotraukas – investuok į Instagram, esi gabus rašyme – vesk blogą (tik pasidomėk SEO, kad darbas nebūtų perniek). Geriau rinktis vieną kanalą ir jam skirti maksimaliai daug dėmesio, nei būti visur, bet po truputį.

Taip pat prisimink, kad klientai jaučia ir užuodžia, kai tau beviltiškai reikia užsakymo. Taigi mano patarimas – eiti su klientu į kontaktą turint tik vieną sau iškeltą užduotį – padėti jam, kad ir kas benutiktų. Žinoma, nepaminant savęs ir savo ribų, bet padedant tiek, kiek leidžia tavo kompetencija ir nukreipiant kitur, kur kompetencija nebedengia. Klientas, pajutęs kokybišką įsitraukimą bei tikrą įsiklausymą į poreikius, norės su tavimi dirbti ir dar rekomenduos kitiems.

Pastovus pajamų šaltinis – įmanomas

Daugiau laiko skirti klientų paieškai reikės tik pirmuosius dvejus metus. O toliau, jei teiksi kokybiškas paslaugas ar produktus ir klientai liks patenkinti, o jei dar ir rasi būdus kaip viršyti jų lūkesčius – jie tave rekomenduos kitiems. Tada ir užsisuka klientų, o su jais ir pajamų srautas. 

Taip pat labai praverčia diversifikuoti veiklas, pavyzdžiui, dėstyti, pardavinėti savo kūrinius platformose, konsultuoti ar dirbti pusę etato kokioje tai įmonėje. Aišku, labai rekomenduotina atsidėti dalį savo pajamų investicijoms, kurios vėliau generuotų pasyvias pajamas. 

Kaip atsirinkti klientus?

Pateiksiu pavyzdį, kurį manau galima pritaikyti ir kitoms sritims:

Grafikos dizaineris nori dirbti su jaukiais šeimos verslais, kurie įgyvendina prasmingas veiklas. Norisi padėti jiems augti ir susiformuoti reprezentatyvų įvaizdį. Visgi, tokie verslai dažnai sunkiai įvardina, kaip nori atrodyti, daug abejoja ir ne visada pasirenka geriausią variantą, taip pat turi mažai verslo patirties… o ir jų biudžetas labai ribotas, kaip ir reikalavimai. Vadinasi per mėnesį reikės atlikti daugiau tokių užsakymų, kad gautum norimą uždirbti sumą.

Jei grafikos dizaineris renkasi aiškiau suformuotas užduotis ir didesnį projektinį įkainį – nusimato darbas su įmonėmis. Dažniausiai tai didesnės įmonės, kurios turi savo marketingo skyrių. Šiuo atveju bus mažiau laisvės, daugiau nurodymų, aukštesni reikalavimai ir mažiau šiltas ir jaukus bendravimas. Veiklos bus mažiau pasmingos, o daugiau orientuotos į efektyvų verslo rezultatų pasiekimą, kas ne visada taip motyvuoja ir įkvepia. 

Žinau tikrai viena – idealus bendradarbiavimas bus tarp žmonių, kurie turi panašų „vibe”, sutampa vertybės ir pasaulėžiūra. Ne veltui freelancinam tam, kad patys pasirinktumėme su kuo norime dirbti.

Freelancinant svarbu neužstrigti užimtumo rate

Labai pravartu nusistatyti minimalią užsakymo sumą (savo paslaugų įkainius), kad vieną dieną neatsibustum tarp gausos vienas už kitą svarbesnių užsakymų po 20 eur. Freelancinant labai lengva įstrigti užimtumo rate. Tik klausimas ar tu sieki kažko daugiau nei tiesiog turėti darbo? Ko tu sieki? Atsakius į šį klausimą, ateis ir įkainių sumos atsakymas. Aš turiu automatinę įkainių skaičiuoklę, kuri grįsta norimomis per mėnesį uždirbti pajamomis. 

P.S. prieš siunčiant įkainių pasiūlymą klientui, svarbu per daug nesiderėti pačiam su savimi, bandant sumažinti kainą klientui.

Svarbiausia…

Drąsa (pasitikėjimas ateis vėliau) priimti nežinią ir nekomfortą, neturėti lūkesčių ir daug ekperimentuoti, bandyti, ieškoti.