2024.06.26

Jūrinio vėjo industrija: „The new green“ karjeros arenoje

Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių iki 2030 m. pasaulyje sukurs net pusę milijono naujų darbo vietų, viena pagrindinių sričių – jūrinio vėjo energetika, tačiau Lietuvoje tai dar mažai kam pažįstama sritis.

 

Kartu su partneriais „Ignitis renewables“ ruošiamės svarbiems Baltijos regiono energetikos industrijos pokyčiams, kurie Lietuvai atneš energetinę nepriklausomybę, o tau – naujas karjeros galimybes. 

 

Šiame straipsnyje „Ignitis renewables“ personalo vadovė Božena Petikonis-Šabanienė pristato jūrinio vėjo industrijos svarbą Lietuvos darbo rinkai ir pasirodysiančias naujas darbo galimybes. 

 

Jūrinio vėjo energetika – du kartus efektyvesnė 

 

„Kalbant paprastais terminais, jūrinio vėjo energetika yra elektros energijos gamyba pasitelkiant vėją jūroje. Toks energijos gamybos būdas yra naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse“, – teigia B. Petikonis-Šabanienė. 

 

Pasak pašnekovės, elektros energijos gamyba pasitelkiant vėją jūroje yra efektyvesnė ir stabilesnė energijos gavybos forma nei sausumoje, o svarbiausias vėjo jėgainių jūroje pranašumas – didesnis jų naudingumo koeficientas dėl jūroje vyraujančių stipresnių vėjų. 

 

Tiems, kurie mėgsta skaičius – kiekvienas vėjo parko jūroje megavatas pagamina iki dviejų kartų daugiau elektros energijos nei megavatas sausumoje ir apie tris kartus daugiau nei tokios pačios galios saulės jėgainės. 

 

Ketvirtadalis Lietuvos energijos poreikio bus pagaminama jūrinio vėjo parke 

 

„Drįsčiau teigti, kad vienas svarbiausių Lietuvos ir tuo pačiu „Ignitis renewables“ darbų siekiant energetinės nepriklausomybės yra jūrinio vėjo projektų vystymas Baltijos jūroje.  

 

Šie projektai reikšmingai padidins elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekį, o tai sumažins Lietuvos priklausomybę nuo importuojamos elektros bei reikšmingai prisidės prie mūsų ekologinio tvarumo tikslų įgyvendinimo.  

 

Iki ketvirtadalio Lietuvos poreikio – tiek žaliosios elektros energijos bus pagaminama pirmajame Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parke“, – apibendrina B. Petikonis-Šabanienė. 

 

Pasak „Ignitis renewables“, sėkminga vėjo elektrinių parkų plėtra Baltijos jūroje yra itin reikšmingas žingsnis, kuris ne tik prisidės prie viso regiono energetinės nepriklausomybės, bet ir skatins transformaciją į tvarią žaliąją energetiką, kurios centre bus Baltijos šalys, gebančios žaliąja energija apsirūpinti ne tik pačios, bet ir ją eksportuoti į Vidurio Europą. 

 

Jūrinio vėjo energijos plėtra atneš naujas karjeros galimybes 

 

„Energetikos sektorius stipriai auga ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje“, – teigia B. Petikonis-Šabanienė. 

 

Pasak atstovės, vykstanti transformacija, pereinant iš tradicinės energijos generacijos į visiškai žalią ir klimatą tausojantį generacijos būdą iš atsinaujinančių resursų, sukurs du su puse tūkstančio naujų darbo vietų Lietuvoje ir pareikalaus jau dirbančių specialistų skirti laiko ir investicijų papildyti savo turimas žinias. 

 

„Su projektu susijusios reikšmingos investicijos ir naujos aukštos kvalifikacijos darbo vietos skatins pajūrio regiono ir visos šalies ekonomiką. Išnaudodami tai, kad esame pirmieji iš Baltijos šalių, galime padėti Lietuvai tapti jūrinio vėjo energetikos centru Baltijos šalyse“, – atskleidžia B. Petikonis-Šabanienė. 

 

Energetika – itin perspektyvus darbo sektorius 

 

„Ignitis renewables“ įgyvendina strateginį „Ignitis grupės“ tikslą – pasiekti 4–5 gigavatus (GW) žaliosios gamybos instaliuotą galią iki 2030 metų. Šis tikslas atitinka Europos Žaliąją strategiją – tapti klimatui neutraliu žemynu iki 2050 metų. 

 

Skaičiuojama, kad siekiant šių tikslų vien Lietuvoje per dešimtmetį bus sukurta apie 2,5 tūkst. naujų darbo vietų žaliosios energetikos specialistams, iš kurių apie 1,5 tūkst. dirbs jūrinės energetikos srityje.  

 

Anot „Ignitis renewables“ atstovės, šiandieninė energetika apima aibę įvairiausių sričių – nuo inžinierių ar dirbtinio intelekto sprendimų kūrėjų, iki personalo, komunikacijos, aplinkosaugos ar elektromobilių plėtros specialistų. 

 

Energetika dažnai yra vertybinis pasirinkimas – tai, kas įtraukia ir nepaleidžia, čia reikia ne tik žinių, bet ir lyderystės, futuristinio matymo.  

 

B. Petikonis-Šabanienės teigimu, „Ignitis grupėje“ dirba net 75 skirtingų specialybių darbuotojai, viso – apie 4 tūkst. žmonių. 

 

„Maža to, kai kurių specialybių pavadinimų mes dar net nežinome, todėl jaunam žmogui tai yra puikus būdas prisidėti prie energetikos transformacijos, įprasminti save ir atnešti naudos pasauliui, kuriame gyvename ir kuriame gyvens kartos ateisiančios po mūsų“, – pabrėžia B. Petikonis-Šabanienė.

 

Daugiau su „Ignitis grupės“ darbo pasiūlymais gali susipažinti čia.

Join idialogue!

Share Facebook

For improvement
neringa Practical advice
Streso eksperto mąstysena. Kaip atrasti nusiraminimą audroje?
Tam, kad jis galėtų padėti kitiems susidoroti su emociniais iššūkiais, jam pačiam reikėjo laimėti kovą su savo vidiniais sunkumais. Šiandien Simonas Niedvaras nešioja ne tik idialogue mentoriaus vardą, bet ir streso instruktoriaus rolę, o giliau į streso supratimo ir streso apdorojimo temą mus paskatino nerti ir naujoji Simono knyga „Streso eksperto mąstysena. Kaip atrasti nusiraminimą audroje?”. Šiame straipsnyje Simonas dalijasi savo asmeninėmis akistatomis su stresu ir praktinėmis įžvalgomis kaip sau leisti jausti ir jaučiant veikti.
Skaityti toliau
neringa Courses
Tarptautinės organizacijos tarptautinė mentorystės programa: ko Baltijos šalių vadovai gali pasimokyti vieni iš kitų
„Luminor“ banko Mokymų partnerė Danguolė Maslienė akcentuoja, kad sklandus vadovų bendradarbiavimas, komandiškumas ir lyderystės principų puoselėjimas yra svarbus ne tik dėl jų sklandaus ir sėkmingo darbo bei profesinio augimo, tačiau ir dėl sektino pavyzdžio formavimo darbuotojams. Jeigu mokosi ir auga vadovai, darbuotojai taip pat yra motyvuoti tobulėti.
Skaityti toliau
neringa Success story
Gerovės mentoriai: kaip jie prisideda prie darbuotojų ir organizacijos klestėjimo?
Pasak Agnės Gorpiničienės, kai kalbame apie darbuotojo emocinę sveikatą, svarbu suprasti, kad į darbą ateina ne funkcija, o žmogus. „Ar įmanoma pasamdyti tik vieną asmenybės dalį – jo žinias, bet ne visa kita, kas jį sudaro? Manau, kad ne. Ir jei mes renkamės pamatyti visą žmogų ir jį stiprinti, palaikyti, gauname kur kas didesnę vertę“, – įsitikinusi A. Gorpiničienė.
Skaityti toliau