2024.09.25
„Jei kalbame apie emocinę sveikatą, kieno tai – darbuotojo ar organizacijos – atsakomybė?“, – retoriškai klausia A. Gorpiničienė, „Ignitis grupės“ žmonių gerovės ekspertė, kuri darbe rūpinasi daugiau nei 4000 darbuotojų gerove.
O šie veikia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, priklauso įvairioms amžiaus grupėms ir dirba mega greičiu lyg startuoliai bei patikimai ir taip profesionaliai, kad pamaina jiems dar neužaugo.
Pasak Agnės Gorpiničienės, kai kalbame apie darbuotojo emocinę sveikatą, svarbu suprasti, kad į darbą ateina ne funkcija, o žmogus. „Ar įmanoma pasamdyti tik vieną asmenybės dalį – jo žinias, bet ne visa kita, kas jį sudaro? Manau, kad ne. Ir jei mes renkamės pamatyti visą žmogų ir jį stiprinti, palaikyti, gauname kur kas didesnę vertę“, – įsitikinusi A. Gorpiničienė.
2022 metais „Gallup“ atliktas tyrimas tai patvirtina: kai darbdavys rūpinasi darbuotojų gerove, 71 proc. darbuotojų yra mažiau linkę į perdegimą, jie 3 kartus labiau įsitraukai į darbą ir net 69 proc. darbuotojų sako, kad nesidairo darbo kitur.
Šiame straipsnyje kartu su „Ignitis grupės“ žmonių gerovės eksperte praveriame duris į „Ignitis grupės“ gerovės mentorių programą – kas lemia jos sėkmę ir kokią naudą ji neša organizacijai bei darbuotojui.
Tam, kad darbuotojų emocinei gerovei būtų skirtas visa apimantis dėmesys, „Ignitis grupėje“ veikia gerovės ekosistema. Ją sudaro profesionali pagalba ir skirtingi būdai ją gauti, savipagalbos priemonės bei tęstinės iniciatyvos, taip pat kolegiška parama, kuri visada yra šalia, jei to prireiktų.
Ši kolegiška parama yra teikiama per gerovės mentorius – darbuotojus, kurie yra praėję psichologinio konsultavimo mokymus, veda mokymus komandoms, bet, svarbiausia, susitinka pokalbio, kai tik kolegai to prireikia.
Kaip prisimena A. Gorpiničienė, gerovės mentorių iniciatyva susikūrė kaip atsakas į pandemijos suvaržymus ir nerimą. Visgi, iniciatyva pradžioje nebuvo itin aktyvi, nes žmonėms dalintis savo sunkumais vis dar buvo nejauku, o dar tai daryti darbe, su savo kolegoms...
„Visgi, vienas sprendimas padėjo išsklaidyti dvejones. Kai patys gerovės mentoriai ėmė dalintis savo patirtimis apie emocinę sveikatą, jie normalizavo tai, ką patiriame bene kiekvienas – visas bendražmogiškas būsenas. Kvietimai pokalbiams ėmė augti ir mes supratome, kad, jei norime susitikti, taip pat turime žengti pažeidžiamumo žingsnį“, – sakė A. Gorpiničienė.
Įdomu, kad tą patį atrado ir organizacija „Novartis“, atlikusi tyrimą su savo 2400 darbuotojų. Tyrimas atskleidė, kad darbuotojai yra labiau linkę kreiptis emocinės pagalbos tuomet, kai išgirsta kolegų pasidalinimus, jog ir jiems taip buvo nutikę ir kad jokia problema nėra per maža spręsti.
Nors pandemija pasibaigė, „Ignitis grupėje“ emocinės gerovės tema išliko ir netgi plėtėsi. Pašnekovė tikina, kad toks sprendimas – tvaraus verslo žingsnis. Pastarieji metai rodo, kad krizė nevaikšto viena – vos spėjome atsigauti po pandemijos, patyrėme karo grėsmę, ekonominius svyravimus, o visa tai jaučia ne tik darbuotojai, bet ir klientai.
„Aptarnavimo sektoriuje dirbantiems specialistams šie iššūkiai atsiliepia kelis kartus stipriau, mat visuomenės nuotaikos atsispindi pokalbiuose su klientais. Ir nors dauguma klientų yra geranoriški, visgi, savo išgyvenimus yra sunku palikti už durų – būna, klientai elgiasi užgauliai, agresyviai. Buvo etapas, kai kolegos ėmė kalbėti apie užsitęsusį stresą, sunkumus atsipalaiduoti net namuose, miego problemas“, – prisimena A. Gorpiničienė.
Tuomet kaip pagrindinė intervencijos priemonė buvo pasirinkti gerovės mentoriai – jie pasklido po komandas, kurios aptarnauja klientus, ir jose vedė mokymus, teiravosi apie patiriamus sunkumus, kalbėjo apie esamą pagalbą, vidinius resursus.
Gauti darbuotojų atsiliepimai organizacijai tapo vertingomis gairėmis, ką dar būtų galima patobulinti klientų aptarnavimo, darbuotojų gerovės srityse.
Gerovės mentoriai ir toliau kasmet vyksta į klientus aptarnaujančias komandas, kasmet pristato naują emocinės gerovės temą, kviečia aptarimams, diskusijoms ir tokiu būdu siekia išgirsti – kaip kolegos jaučiasi šiandien.
Šiandien bet kuri organizacija, norėdama pasirūpinti savo darbuotojais, gali rinktis iš įvairiausio meniu. Jame – ir mokymai, įvairios praktikos, patyrimai, meditacijos, žygiai, komandiniai renginiai. Kaip žinoti, kas labiausiai tinka ir kuria didžiausią vertę?
A. Gorpiničienė mano, kad pirma svarbu susilygiuoti su organizacijos tikslais. „Mes didžiausią dėmesį skiriame darbuotojų atsparumui – siekiame, kad darbuotojai gebėtų tinkamai priimti iššūkius, šie jų nesustabdytų, o įveikus – stiprintų, augintų. Su savo žmonėmis esame visais iššūkio etapais – mokome streso valdymo įgūdžių, kuriame palaikančią ir saugią aplinką, suteikiame pagalbos kanalus“, – dalijasi pašnekovė.
Kiekviena nauja iniciatyva „Ignitis grupėje“ yra matuojama – ar tai būtų mokymai, ar meditacijos programa. Būtent tai padeda atsirinkti iš didžiulės pasiūlos ir plėtoti tik tikslingai veikiančias iniciatyvas.
Gerovės mentorių veikla taip pat yra matuojama. Pavyzdžiui, per 2023 metus mentoriai turėjo 155 pokalbius, vadinasi, kas antrą darbo dieną po pokalbį. Apie pusė besikreipusių pagalbos grįžo pakartotinai. Tai rodo gerovės mentorių aktualumą ir kartu liudiją apie sukurtą atvirumo kultūrą.
Šiandien Agnė Gorpiničienė gali pasidalinti tiek gerovės mentorių, tiek kitų „Ignitis grupėje“ prigijusių iniciatyvų nauda. Apie tai, o tiksliau – kas žmonėse kuria laimės jausmą – ji sutiko papasakoti spalio 22 dieną vyksiančioje karjeros mentorystės konferencijoje Guide&Growth.
Žmonių gerovės ekspertė dalinsis priežastimis, kodėl būdami sėkmingi, mes tampame nelaimingi – papasakos, ką pakeliui į savo tikslus mes pametame ir kaip tai galime atrasti iš naujo. Daugiau informacijos apie renginį bei bilietus rasi čia: https://konferencija.idialogue.lt