idialogue

2022.04.27

Mentoriai rekomenduoja: kaip prioritetizuoti veiklas?

Sakoma, kai nori, gali padaryti viską ir dar sakoma, kad gali pasiekti bet ką, bet ne viską vienu metu, tad kaip prioritetizuoti veiklas ir norus? Į šį klausimą atsako idialogue Mentoriai, dalindamiesi vertinimo kriterijais ir filosofija, kuria vadovaujasi jie, kai atrodo reikia rinktis tarp dešinės ir kairės rankos svarbumo galimybių / projektų / darbų. 

 

Darija Tonkich:

Kol kas geresnio kriterijaus kaip vertybės ir jomis paremti tikslai – neradau! Kai išsigrynini, kas svarbu, labai aiškiai žinai savo prioriterus!

 

Monika Valentaitė:

Aš jau daug metų taikau vieną metodą – susidėlioju prioritetus 1-2-3 pagal svarbą, o ne pagal skubą. Tai darau sau asmeniškai raštu arba su koučingo pagalba, atsakydama į klausimus: kodėl tai svarbu, kodėl pirmas pirmoje vietoje, o ne antroje ir pan. Tuomet „pavizualizuoju” perspektyvą „O kas jeigu pirmas susikeistų vietomis su trečiu?”. Čia kalbu apie strateginius prioritetus, kai turima pakankamai laiko juos gryninti ir persidėlioti.

 

Aukse Šlenė:

Normalus vadovas visuomet žino pagrindinius tikslus (KPI) ir kelius, kaip tuos tikslus pasiekti. Tačiau veikloje yra ir strateginiai tikslai, ir einamieji. Pastarieji turi vesti į strateginius. Dešinioji ranka dažniausiai atlieka būtinas užduotis, kad veikla būtų stabili, o kairioji ranka privalomai turi prižiūrėti kaip tai vyksta. Žmogiškasis faktorius, komanda, susiklausymas, gero laikrodžio taisyklė yra svarbu, nes be komandos jokia strategija nebus pasiekta. Dažniausiai kairės ir dešinės rankų principas vyksta intuityviai, remiantis patirtimi ir tik po to teorija. Jaunam vadovui gali kilti abejonių – čia gali padėti mentorius.

 

Loreta Pivoriūnaitė:

Prieš prioritetizuojant, dedu į kalendorių ir tada matau visą „reikalų” žemėlapį. Kai jau visko susideda į vieną dieną, tada išstumdau į kitas dienas. Tai yra nuolatinis darbas su kalendoriumi, padedančiu prioritetizuoti. O jei jau taip, kad vienoje dienoje vyksta darbų balius, tai skiriu pačiam svarbiausiam a) įsipareigojimui (kitam žmogui) b) sau. Tuomet rezervuoju, pavyzdžiui, valandą tam darbui atlikti ir pasilieku papildomo laiko peržiūrai.

 

Gražina Morozovienė:

Svarbu – nesvarbu, skubu – neskubu. Koncentruojuosi į svarbias ir skubias užduotis.

 

Vitalija Uzialaitė:

Svarbumas, nauda ir terminas. Jeigu gaunasi, kad sutampa, tada vertinu pagal veiklos ar užduoties atlikimo imties laiką, taip pat sprendimą lemia ir vertybės. Patinka „uždarytos – išspręstos”, o ne „kabančios” sąraše užduotys.

 

Liudmila Ulanova:

Labai paprasta – su Dekarto pagalba:

Join idialogue!

Share Facebook

idialogue

For improvement
Neringa Sendriūtė Practical advice
The mindset of a stress expert. How do you find the calmness in the storm?
In order for him to be able to help others cope with their emotional challenges, he had to win his own internal fights. Today, Simonas Niedvaras carries not only the title of idialogue mentor, but also the role of a stress instructor, and Simonas's new book "The mindset of a stress expert" encouraged us to delve deeper into the topic of stress understanding and stress processing. In this article, Simonas shares his personal encounters with stress and practical insights on how to allow yourself to feel and act when feeling. In other words, how do you find the calmness in the storm?
Skaityti toliau
neringa Courses
Tarptautinės organizacijos tarptautinė mentorystės programa: ko Baltijos šalių vadovai gali pasimokyti vieni iš kitų
„Luminor“ banko Mokymų partnerė Danguolė Maslienė akcentuoja, kad sklandus vadovų bendradarbiavimas, komandiškumas ir lyderystės principų puoselėjimas yra svarbus ne tik dėl jų sklandaus ir sėkmingo darbo bei profesinio augimo, tačiau ir dėl sektino pavyzdžio formavimo darbuotojams. Jeigu mokosi ir auga vadovai, darbuotojai taip pat yra motyvuoti tobulėti.
Skaityti toliau
neringa Success story
Gerovės mentoriai: kaip jie prisideda prie darbuotojų ir organizacijos klestėjimo?
Pasak Agnės Gorpiničienės, kai kalbame apie darbuotojo emocinę sveikatą, svarbu suprasti, kad į darbą ateina ne funkcija, o žmogus. „Ar įmanoma pasamdyti tik vieną asmenybės dalį – jo žinias, bet ne visa kita, kas jį sudaro? Manau, kad ne. Ir jei mes renkamės pamatyti visą žmogų ir jį stiprinti, palaikyti, gauname kur kas didesnę vertę“, – įsitikinusi A. Gorpiničienė.
Skaityti toliau